|
Ką reikia žinoti apie geriamąjį vandenį, išfasuotą į daugkartinio naudojimo tarą |
 |
|
Vanduo yra būtina mūsų maisto raciono dalis. Specialistų teigimu, žmogus per parą turėtų išgerti 6 - 8 stiklines vandens, vasarą jo suvartoti rekomenduojama dar daugiau. Kokį vandenį gerti – fasuotą, iš butelių ar iš čiaupo – vartotojo pasirinkimas, nes visų rūšių viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus. Tačiau nesilaikant gamintojų rekomendacijų, kaip jį tinkamai vartoti ar saugoti, net ir kokybiškas produktas gali kelti tam tikrą riziką. Ką reikėtų žinoti, norint saugiai mėgautis daugkartinio naudojimo taroje tiekiamu vandeniu, atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Lipnickas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Trečdalio šulinių vanduo Lietuvoje kelia pavojų sveikatai |
|
|
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ( toliau- NVSPL ) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“. Jos metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami daugiau nei 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių. Akcijos metu išsityrusiems šulinio vandenį buvo įteikiamas šulinio pasas, kuriame nurodytos nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos vandenyje leistinos ribinės vertės bei rekomendacijos dėl vandens kokybės stebėsenos.
Nacionalinės visuomenė sveikatos priežiūros laboratorijos vykdomos akcijos metu iš viso buvo surinkta 1076 vandens mėginiai: 968- šulinio vandens mėginių bei 108 gręžinio vandens mėginiai. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
"Lengvų” cigarečių mitui ateina galas |
|
|
Dėl rūkymo Europos visuomenė praranda maždaug 33.6 mlrd. eurų per metus – teigia Europos Komisija. Kur nukeliauja šie pinigai? Didžiausias kąsnis tenka su rūkymu susijusių ligų gydymui, o likusioji dalis prarandama dėl su rūkymu susijusių darbo našumo nuostolių – įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją ir pravaikštas. Norint pakeisti šią padėtį būtina sugriežtinti cigarečių pakavimo ir pakuočių ženklinimo reikalavimus. Kaip tik tai numatoma Tabako gaminių direktyvoje, kurią šiuo metu svarsto Europos Taryba ir Europos Parlamentas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Kam klausos aparatai turėtų būti skiriami nemokamai |
|
|
Kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų kreipiasi į specialistus dėl pablogėjusios klausos. Daugeliui tenka įsigyti klausos aparatus. Ar žinote, kad klausos aparatą galite įsigyti nemokamai, jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Už jį sumoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų. Neapsidraudusieji turėtų sumokėti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų – nelygu koks klausos aparatas.
2012 m. klausos aparatams pirkti buvo skirta 1,4 mln. litų PSD fondo lėšų, 819 asmenų pasinaudojo galimybe gauti kompensaciją, dar 45 asmenims buvo implantuoti kochleariniai implantai, kuriems buvo išleista 3,7 mln. litų. Ką daryti pablogėjus klausai |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Verslo konsultacinė kompanija VITAKONSULT - paslaugos "vieno langelio" principu |
|
|
UAB "VITAKONSULT" - verslo konsultacinė kompanija, kurioje dirba daug patirties turintys atsakingi bei profesionalūs specialistai. 
Pagrindinis mūsų uždavinys yra tiek pradedančiam verslininkui, tiek ir veiklą vykdančiai įmonei vienoje vietoje suteikti visas svarbiausias paslaugas, reikalingas verslui pradėti bei sėkmingai vystyti. Pats svarbiausias dalykas, ką savo klientams padeda pasiekti verslo paslaugas teikianti “Vieno langelio” principu dirbanti įmonė – sutaupyti brangų laiką ir pinigus. Kompanijos konsultacinės veiklos sfera yra ganėtinai plati. Dirbame visoje Lietuvoje. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Nedarbas baisiau už blogėjančią sveikatą |
|
|
Kas ketvirtas žmogus Lietuvoje labiau bijo netekti darbo ar mažėjančio atlyginimo nei blogėjančios sveikatos, o privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai yra neefektyvūs. Tai parodė Higienos instituto specialistų atliktas tyrimas. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus profilaktiškai tikrinant sveikatą įtarta tik 5-19 proc. profesinių ligų, kurios vėliau buvo užregistruotos. Didžioji dauguma ligų įtarta darbuotojui pačiam kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kai liga jau buvo vėyvos stadijos ir žmogus tapo iš dalies ar visiškai nedarbingas. Beveik nenustatoma kai kurių grupių profesinių ligų, pavyzdžiui, onkologinių, alerginių, infekcinių, kurias sukelia kenksmingi cheminiai, biologiniai darbo aplinkos veiksniai. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Paskutinis >>
|
Žiniasklaida
