|
Žemės ūkio ministerijoje įvyko Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos posėdis. Jame buvo aptarti augalų veislių tyrimo stotyse 2007–2009 m. atliktų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų įvairių rūšių žemės ūkio augalų veislių tyrimo duomenys bei priimti sprendimai dėl naujų, minėtuose tyrimuose geriausiai pasirodžiusių augalų veislių įrašymo į kasmet tikslinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą. 
Į sąrašą – tik po griežtos atrankos
Nacionalinis augalų veislių sąrašas skirtas veislinės dauginamosios medžiagos augintojams, ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams,
norintiems pasirinkti auginti geriausiai Lietuvos agroklimato sąlygomis derančias grūdinių kultūrų, bulvių, rapsų, cukrinių runkelių, kukurūzų, daugiamečių žolių, daržovių ir kitų augalų rūšių veisles. Atlikus specialius veislių ūkinio vertingumo ir kitų jų savybių nustatymo tyrimus, į sąrašą įrašomos tik pasižyminčios gausiu, stabiliu ir geros kokybės derliumi, puikia iš jo gaminamos produkcijos kokybe, taip pat atsparios nepalankioms žiemojimo sąlygoms, ligoms ir išsiskiriančios kitomis vertingomis savybėmis veislės.
Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi visose ES valstybėse. Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktorius, Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos pirmininkas Stanislovas Polikaitis informavo, kad į mūsų šalies Nacionalinį augalų veislių 2009 m. sąrašą buvo įrašytos 738 veislės, iš kurių 162 – lietuviškos. Dauguma jų sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialuose – Žemdirbystės institute bei Sodininkystės ir daržininkystės institute.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro pateiktus apibendrintus 2007–2009 m. atliktų įvairių rūšių žemės ūkio lauko augalų, daržovių, sodų ir dekoratyvinių augalų veislių tyrimo duomenis, pritarė 89 naujų (iš jų 14 sukūrė Lietuvos selekcininkai), pasižyminčių itin gera ūkine verte ir kitomis vertingomis savybėmis, augalų veislių įrašymui į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą. Augalų selekcininkams prašant iš sąrašo bus išbraukta daugiau kaip 70 senesnių veislių, nes jau yra sukurta naujų, daug produktyvesnių ir didesnę paklausą žemdirbių tarpe turinčių veislių.
Lietuvos valstybiniam augalų veislių tyrimo centrui organizuojant ir koordinuojant augalų veislių ūkinio vertingumo ir jų tinkamumo Lietuvos agroklimato sąlygoms nustatymo tyrimus, 2007–2009 m. augalų veislių tyrimo stotyse, esančiose skirtingose Lietuvos agroklimatinėse zonose ir pozoniuose, buvo atliekami net 40 augalų rūšių daugiau kaip 450 žemės ūkio lauko, daržo ir sodo augalų veislių tyrimai.
Pasiūlymus įtraukti naujas veisles į mūsų Nacionalinį augalų veislių sąrašą kasmet pateikia tokios žinomos ir garsios užsienio valstybių augalų veislių selekcijos ir sėklininkystės firmos kaip Nordic Seed A/S ir Maribo Seed (Danija), Danko H. R. (Lenkija), KWS SAAT AG, Raps GbR, Strube Saat ir NPZ Hans–Georg Lembke (Vokietija), Svalöf Weibull AB (Švedija), Limagrain Verneuil Holding (Prancūzija) ir daugelis kitų sėklininkystės bendrovių. Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktorių S.Polikaitį džiugina tai, kad pastaraisiais metais užsienio valstybių sėklininkystės firmos tyrimams atlikti centrui pateikia naujas, ką tik sukurtas veisles. Derliaus sėkmę lemia gera veislinė sėkla
Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą papildys net 32 naujos javų veislės, iš jų 12 – žieminių javų. Lietuvos žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir žieminiais miežiais kasmet apsėja palyginti didelį, 550–600 tūkst. hektarų plotą. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarams ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, krakmolo ir spirito, naudojamo biokurui, gamybai. Krakmolą iš kviečių grūdų nuo 2007 m. gamina Panevėžyje esanti grūdų perdirbimo įmonė AB ,,Amilina“. Pastaraisiais metais nemažai Lietuvoje išaugintų kviečių grūdų, pasižyminčių geromis iš jų pagamintų miltų kepimo savybėmis, eksportuojama ir į kitas šalis. „Atsižvelgiant į tai, mūsų žemdirbiams pravartu auginti tam tikrai konkrečiai paskirčiai naudojamus ir turinčius grūdų rinkoje didesnę paklausą žieminius javus“, – pastebėjo S.Polikaitis
Kaip žinia, didele dalimi gausesnio ir geros kokybės tiek žieminių, tiek vasarinių javų grūdų derliaus išauginimo sėkmę lemia gera veislinė sėkla. Lietuvos žieminių kviečių augintojus turėtų sudominti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale – Lietuvos žemdirbystės institute mūsų selekcininkų sukurtos naujos ‘Kovas DS’ ir ‘Zunda DS’, taip pat Vokietijos selekcininkų sukurtos ‘Chevalier’, ‘Kranich’ žieminių kviečių veislės, daniška ‘Skagen’ kviečių veislė, kurių grūdai tinka gerų kepimo savybių turintiems miltams gaminti. Danijoje sukurtų ‘Ambition’, ‘Audi’ ir Vokietijoje sukurtos ‘Ararat’ veislės žieminiai kviečiai pasižymi ne tik ypač dideliu, stabiliu grūdų derliumi (tiriant šias veisles, gauta 9,74–10,2 t/ha), bet ir ištvermingumu žiemos šalčiams, taip pat gana dideliu atsparumu išgulimui. Šių kviečių veislių stiebai yra palyginti trumpi (81–85 cm.) ir gana tvirti, o tai ypač aktualu mūsų krašto klimato sąlygomis, kai dažnai vasaros metu, praėjus stiprioms liūtims, dalis šių javų suguldoma ir dėl to patiriami nemaži derliaus nuostoliai. „Mūsų žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį, kad atsparumu žiemos šalčiams ir įvairiomis geromis ūkinėmis savybėmis pasižymi ir Lietuvos selekcininkų sukurtos ‘Ada’, ‘Alma DS’, ‘Milda DS’, ‘Tauras DS’ ir ‘Širvinta 1’ žieminių kviečių veislės“, – sakė S.Polikaitis.
Šiemet žieminių javų veislių asortimentą papildys ir 2 naujos atsparios žiemos šalčiams ir gerais stabiliais derliais pasižyminčios žieminių rugių veislės: ‘Virgiai’ (sukurta mūsų Žemdirbystės institute), vokiška hibridinių rugių veislė ‘Visello’, taip pat 2 Lenkijos ir Nyderlandų selekcininkų sukurtos žieminių kvietrugių ‘Grenado’ ir ‘Inpetto’ veislės. Minėtosios kvietrugių veislės yra ne tik derlingos, bet ir pasižymi dideliu grūduose sukaupiamu krakmolo kiekiu. Dėl šios savybės grūdai ypač tinkami etanolio, naudojamo biodegalams, gamybai. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2007–2009 m. vykusiuose bandymuose ‘Grenado’ ir ‘Inpetto’ veislių vidutinis grūdų derlingumas siekė net 10,7–11,6 t/ha.
Į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą taip pat bus įrašytos ir 3 didelę paklausą turinčių vasarinių kvietrugių veislės - ‘Dublet’, ‘Legalo’ ir ‘Nagano’, sukurtos Lenkijos sėklininkystės firmoje „Danko Hodowla Roslin“. Augalų veislių tyrimo stotyse 2008–2009 m. atliekant šių veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimus, vidutinis grūdų derlius buvo gautas 6,5–6,85 t/ha.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į veislių sąrašą būtų įrašyta vasarinių pašarinių miežių veislė ‘Carbona’ (Danija) ir 6 naujos salyklinių miežių veislės. Geros kokybės salyklo gamybai ypač tinkami ‘Rosalina’ (Danija), ‘Amber’ ir ‘Honey’ (Švedija), ‘Henley’ (Prancūzija) ir ‘Streif’ (Vokietija) veislių miežių grūdai. Subrandinti jie atitinka visus svarbiausius salyklo gamybai naudojamų miežių grūdų reikalavimus, nes yra pakankamai stambūs, pasižymi mažu baltymingumu ir dideliu grūduose sukaupiamo krakmolo kiekiu, o tai ypač svarbu salykliniams miežiams.
„Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą taip pat bus įrašytos ir mūsų selekcininkų sukurtos naujos vasarinių varpinių ir ankštinių javų veislės: belukščių avižų ‘Mina DS’, pupų ‘Reda DS’ ir siauralapių lubinų ‘VB Antaniai’, - su pasididžiavimu konstatavo S.Polikaitis.
Šalies žemdirbiai nemažai augina žieminių ir vasarinių rapsų, kurie yra vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, o jų sėklos turi didelę paklausą. Siekiant išauginti kuo geresnį rapsų sėklų derlių, labai svarbu sėjai naudoti geros kokybės veislinę sėklą. Šiemet rapsų augintojai galės pasirinkti naujas šių augalų veisles, nes Nacionalinis augalų veislių 2010 m. sąrašas bus papildytas 9 žieminių ir net 13 vasarinių rapsų veislių. Subrandinamu geru rapsų sėklų derliumi bei dideliu jų riebalingumu pasižymi ‘Tassilo’, ‘Hornet’, ‘Taurus’ ir ‘Nelson’ žieminių rapsų hibridinės veislės, sukurtos Vokietijos ir Šveicarijos selekcininkų. S.Polikaitis iš naujų vasarinių rapsų veislių visų pirma žemdirbiams rekomenduotų ‘Fenja’, ‘Clipper’, ‘Kaliber’ H, ‘Sinika’ H, ‘Osorno’ H, ‘Mosaik’, ‘Ritz’ ir ‘Hendrix’ vasarinių rapsų veisles.
Veislių sąrašas bus papildytas ir 8 naujomis gana derlingomis cukrinių runkelių veislėmis, pasižyminčiomis ir nemažu – 17,5–19 proc., o palankiais metais ir didesniu, šakniavaisiuose sukaupiamo cukraus kiekiu. Pastaraisiais metais Lietuvoje kilus cukrinių runkelių ligos – rizomanijos paplitimo pavojui, cukrinių runkelių augintojams rekomenduojama auginti veisles, kurios yra genetiškai atsparios šią ligą sukeliančiam virusui. Tokiomis savybėmis kaip tik ir pasižymi net 7 naujos į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą įrašomos cukrinių runkelių veislės. „Visomis cukrinių runkelių veislėms būdingomis geromis savybėmis ypač pasižymi ‘Hestia KWS’, ‘Absalon’, ‘Minta’ ir ‘Orbi’“, – dėmesį atkreipė S.Polikaitis.
Į minėtąjį veislių sąrašą bus įrašytos ir 8 naujos antrosios lietuvių duonos – bulvių veislės: labai ankstyvų – 1, ankstyvųjų – 4, vidutinio ankstyvumo – 2 ir vėlyvųjų bulvių – 1. Visos šios veislės pasižymi ne tik geru bulvių gumbų derliumi ir atsparumu ligoms, bet ir geromis skonio, suvirimo ir kitomis bulvėms svarbiomis savybėmis. Pasak S.Polikaičio, viena tokių veislių yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale dirbančių selekcininkų sukurta ankstyvųjų bulvių veislė ‘VB Liepa’. Galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę iš naujomis hibridinėmis kukurūzų veislėmis papildyto jų veislių sąrašo auginimui pasirinkti naujas, ūkinio vertingumo nustatymo tyrimuose ypač gerai pasirodžiusias ‘Chalice’, ‘Ixxes’, ‘Konsensus’, ‘Lapriora’ ir ‘Sucosta’ kukurūzų veisles, pasižyminčias ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu – 35–38 proc. sausųjų medžiagų kiekiu.
Valstybinė augalų vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į Nacionalinį augalų veislių sąrašą būtų įrašytos 4 naujos daržovių veislės, sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale – Sodininkystės ir daržininkystės institute: pomidorų ‘Aušriai BS’ ir ‘Slapukai BS’, valgomųjų morkų ‘Svalia BS’ H ir raudonųjų burokėlių ‘Rikiai’.
Kaip informavo Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos pirmininkas S.Polikaitis, patikslintas Nacionalinis augalų veislių 2010 m. sąrašas netrukus bus paskelbtas ,,Valstybės žiniose” ir atspausdintas Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro parengtame specialiame leidinyje, kuriame bus pateikti ir visų į minėtą veislių sąrašą įrašytų naujų augalų veislių būdingiausių savybių aprašymai. (2010-02-19)
Žemės ūkio ministerijos informacija |
