|
Kaip pasirinkti, ką studijuoti. Rinkis atsakingai! Nepasiduok studijų madoms, galvok savo galva, ieškok savo kelio!
Pastaraisiais metais tarp stojančiųjų populiariausi yra socialiniai mokslai, nors fizinius ar technologijos mokslus rinktis būtų daug perspektyviau. Mūsų šalies ir pasaulio ateitis - aukštosios technologijos!
Kas sudaro konkurso balą? Kas gaus studijų krepšelį? Studijų trukmė. Stipendijos. Valsybės remiamos paskolos. Kur rasti reikiamos informacijos? Visi atsakymai čia: Kas sudaro konkurso balą
Į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal 4 mokomųjų dalykų rezultatus. 4 mokomųjų dalykų sąrašai skelbiami prieš dvejus metus patvirtintose 2010 m. priėmimo sąlygose.
Konkursinį balą sudaro 3 brandos egzaminų rezultatai ir 1 metinis pažymys. Stojantiesiems į menų studijas - stojamojo egzamino (jo svoris yra didžiausias), 1 arba 2 brandos egzaminų rezultatai ir vienas metinis pažymys. Nors brandos atestatui gauti 2010 m. pakaks dviejų brandos egzaminų, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai. Šiemet baigusieji mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus - privalomąjį lietuvių kalbos ir du pasirenkamuosius brandos egzaminus. Išimtis - menų studijos: į jas stojant pakaks 2 brandos egzaminų. Kas gaus studijų krepšelį
Studijų krepšelis - tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti baigusieji mokyklas geriausiais rezultatais. 2010 m. beveik kas antras abiturientas galės gauti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose.
Valstybės finansavimą bus galima gauti studijuojant ir valstybinėse, ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, tiek nuolatine, tiek ištęstine studijų forma. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina bus aukštesnė nei valstybės nustatyta, skirtumą turės mokėti studentas. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyks vienu metu. Stojantysis galės prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programų. Bendrajame priėmime 2010 m. dalyvaus 44 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Bendrajį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuoja LAMABPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti).
Skiriant valstybės finansavimą geriausiųjų eilė skaičiuojama pirmiausia pagal pirmąjį pasirinkimą, paskui - pagal antrąjį ir taip toliau. Jei stojantysis renkasi skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga.
Mažiausia balų suma, reikalinga įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta iš anksto. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų. Studijų trukmė
Nuolatinės formos studijos universitetuose dažniausiai trunka 4 metus, kolegijose - dažniausiai 3 metus. Ištęstinės formos studijos yra ne tokios intensyvios, jos gali trukti iki pusantro karto ilgiau nei studijos nuolatine forma. Dėl valstybės finansavimo stojantieji konkuruos tarpusavyje vienuolikoje studijų krypčių grupių:
1. Humanitarinių mokslų studijų sritis
2. Meno studijų srities muzikos, teatro ir kino, šokio krypčių grupė
3. Meno studijų srities dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų krypčių grupė
4. Socialinių mokslų studijų sritis (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes)
5. Verslo ir vadybos krypčių grupė
6. Teisės krypčių grupė
7. Švietimo ir ugdymo krypčių grupė
8. Fizinių mokslų studijų sritis
9. Biomedicinos mokslų studijų srities gyvybės mokslų, žemės ūkio ir veterinarijos krypčių grupės
10. Biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupė
11. Technologijos mokslų studijų sritis Negavę valstybės finansavimo studijoms galės rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nusistato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstoję į mokamas studijas studentai gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.
Jei netenkins studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius sesiją, bus galima "persinešti" į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas be finansinių pasekmių.
Po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendrakursių, studijų krepšelio jis neteks. Į jo krepšelį galės pretenduoti geriausiai besimokantis iki tol mokėjęs už studijas bedrakursis. Priėmimas į pedagogines studijas
Stojantiesiems į pedagoginių studijų programas konkursiniai dalykai priklausys nuo dalyko krypties - pavyzdžiui, būsimieji matematikos pedagogai konkuruos pagal matematikos studijų krypčiai nustatytus dalykus, būsimieji dailės pedagogai laikys stojamąjį dailės egzaminą. Visiems stojantiesiems į pedagoginių studijų programas bus organizuojamas papildomas motyvacinis testas.
Gavusiems valstybės finansavimą numatoma mokėti specialią stipendiją. Į kiekvieną pedagoginių studijų krepšelį tuo tikslu bus įtraukta 200 Lt/mėn. Jei šias stipendijas gautų pusė studentų, jų dydis galėtų būti 400 Lt. Pedagogines studijas vykdančioms aukštosioms mokykloms bus keliami aukštesni reikalavimai, skiriama daugiau dėmesio profesinei studentų praktikai. Baigus pedagogines studijas galima tapti mokytojais, andragogais, socialiniais ir specialiųjų poreikių pedagogais, profesijos ir karjeros konsultantais. Stipendijos
Į socialines stipendijas gali pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai - studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinės stipendijos dydis šiuo metu 390 Lt.
Socialinės stipendijos mokamos studentams, turintiems teisę gauti socialinę pašalpą pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Socialines stipendijas taip pat gali gauti neįgalieji (turintys 45 procentų ar mažesnį darbingumą arba sunkų ar vidutinį neįgalumą) ir našlaičiai (kuriems iki pilnametystės buvo paskirta globa arba kurių tėvai yra mirę).
Geriausiai studijuojantys studentai gali gauti skatinamąsias stipendijas. Skatinamųjų stipendijų dydį ir skyrimo tvarką (kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gaus) nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad aukštosios mokyklos skatinamąsias stipendijas skirtų tik geriausiai besimokantiems studentams - 3-5 proc. visų studentų. Tokiu atveju šių stipendijų dydis galėtų siekti 400-800 Lt. Siekiant didinti valstybei svarbių studijų krypčių patrauklumą, visuomenės saugumo ir jūrinių specialybių, kaip ir pedagoginių specialybių, studentams bus papildomai mokamos tikslinės stipendijos. Valstybės remiamos paskolos
Valstybės remiamos paskolos studentams - tai lengvatinės (su mažesnėmis nei rinkos kaina palūkanomis) paskolos, už kurias laiduoja valstybė. Valstybės remiamas paskolas gali gauti visi - ir valstybinių, ir nevalstybinių - aukštųjų mokyklų studentai.
Teikiamos 3 rūšių paskolos:
* studijų kainai (mokantiems už studijas);
* gyvenimo išlaidoms;
* dalinėms studijoms užsienyje. 2010 m. valstybės remiamų paskolų suma galės siekti 150 mln.Lt. Valstybės remiamas paskolas turėtų gauti visi norintys pasiskolinti studentai. Paskola turi būti pradedama grąžinti ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po studijų baigimo. Paskolos grąžinimas siejamas su skolininko pajamų dydžiu. Socialiai pažeidžiamiausioms studentų grupėms, neatsižvelgiant į paskolos rūšį, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. Kur rasti reikiamos informacijos
* Su brandos egzaminų tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti
Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje: www.egzaminai.lt * Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo studijų programas - Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS)interneto svetainėje: www.aikos.smm.lt * Įvertinti norus, gebėjimus ir galimybes renkantis studijas gali pedėti profesinio informavimo taškai (PIT): www.kps.puslapiai.lt * Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos interneto svetainėje galima rasti profesinio kryptingumo, interesų profilio ir polinkių testus: www.ldrmt.lt * Su 2010 m. stojimų į aukštąsias mokyklas ir mokslo studijų reforma susijusią informaciją galima rasti mokslo ir studijų reformai skirtoje interneto svetainėje: www.mokslas.lt * Lietuvos aukštųjų mokyklų bendra priėmimo tvarka ir informacija apie galimybę įstoti skelbiama: www.lamabpo.lt * Studijų kokybės vertinimo centras skelbia išsamius duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditacijos lygį: www.skvc.lt * Informaciją apie paskolas teikia Valstybinis studijų fondas: www.vsf.lt 2010 m. LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengta informacija |
